Reinkarnacėjės žėnīns īr tas, ką jūs dabar skaitāt. Reinkarnacėjėopedėjė vėinuo vėituo rėnk vėsa, kas svarbiausė aple praeitas gīvenėmus: kas īr reinkarnacėjė, kuo tėk vėsuokės tautas, ką radė muokslėninkā, kāp vīkst regresėjė ė kor rastė specēlėsta, katros ruod jūsa kalba.
Žmuonis tonkē napamėn pruojėkta pavadėnėma. Bat pamėn, ka „bova kažkuoks reinkarnacėjės žėnīns“. Toudiel šėts poslapis īr iejėma duris. Ėš čėtā jūs paklūsėt i bet katra skīriu: straipsnius, sōvoku žuodīna, kningas ė specēlėstu kataluoga.
Trumpā: kas īr šėtam žėnīnė
- Papėldėmė atsakyma i glabniausius klausėmus aple reinkarnacėjė ė praeitas gīvenėmus.
- Persėkūnėjėma idiejės istuorėjė: Indėjė, Senuovės Graikėjė, budėzmos, kabala, spėrėtėzmos.
- Tīrėmā: vākā, katrėi pamėn praeitas gīvenėmus, regresėjė, „gīvenėms terp gīvenėmu“.
- Glabniausė tīriesē ė anū kningas.
- Sōvoku žuodīns: karma, sėila, praeita gīvenėma, regresėjė, reinkarnacėjuoluogėjė.
- Kāp ėšsėrinktė specēlėsta ė specēlėstu kataluogs jūsa kalba.
Kas īr reinkarnacėjė?
Reinkarnacėjė – tas īr isėvadėnėms, ka pu kūna smertėis žmuogaus sėila a sōmonė gėmst ėš naujė, naujam kūnė. Kėtė tou patėis pavadėnėmā: persėkūnėjėms, persėgėmėms, sėilu persėkėlėms. Muokslėnie ė fėluosuopėnie lėteratūruo pasėtaik žuodis „metempsėchuozė“.
Praeita gīvenėma – tas īr gīvenėms, katra, kāp mėslėnama, sėila nugīvena prīš dabartėni. Praeitas gīvenėma prisėmėnėms – tas īr vaizdā, jautėmā ė žėnės, katrū žmuogos negal paaiškėntė šėta gīvenėma patėrtėm.
Platesnė infuormacėjė – straipsnie kas īr reinkarnacėjė ė ką aple ana žėna muokslos ė vėkė-straipsnie „Reinkarnacėjė“.
Kor tėk i persėkūnėjėma: idiejės istuorėjė
Persėkūnėjėma idiejė – vėina ėš senuovėškiausiu. Ana atsėrada pas vėsuokės tautas naprėklausomā vėina nu kėtuos.
- Indėjė. Induėzmė sėila praēn gėmėmu ė smertėis rata – sansara. Ką žmuogos dar, tas jam ė grīžt – tas īr karma. Tėkslos – ėšsėlaisvėnėms ėš rata, mokša. Bhagavadgėtuo pasakyta: kāp žmuogos nusėjem senuos drabožius ė ožsėded naujus, tēp sėila palėik sena kūna ė ēn i nauja.
- Budėzmos. Buda muokė aple persėgėmėma, bat be napakėntamas sėiluos: ėš gīvenėma i gīvenėma parēn sōmonės ė karmas srauts. Tėbetė lėgė šiuolē ėiška ė prėpažīst muokītuoju persėgėmėmus, pavīzdiou, dalailamas.
- Džainėzmos ė sėkėzmos. Tēpuogė muok aple gėmėmu rata ė aple karma.
- Senuovės Graikėjė. Aple sėilu persėkėlėma muokė Pėtagors. Platons pasakuo „Valstībė“ mīta aple Era – karė, katros matė, kāp sėilos renkas naujus gīvenėmus.
- Kabala. Žīdū mėsėkuo īr muokīms aple „gilgul“ – sėilu cėkla.
- Druzā Artėmousiuos Rītūs tėk, ka sėila tūjaus pu smertėis gėmst naujam žmuogou.
- Spėrėtėzmos. Prancūzėjuo Alans Kards 1857 metās ėšlēda „Dūšiu kninga“. Šėndėin spėrėtėzmos īr nuognē paplėtės Brazilėjuo.
- Daug Vakarū Afrėkas tautū ė Šiaurės Amerėkas vėitėniu tautū tēpuogė tėk, ka mėrė̄jė gėmst ėš naujė sava gėmėnie.
Glabniausiuos krėkštėnībės ė islāma krīptīs muokīms aple persėkūnėjėma nier prėimts. Bat daug tėkėntiu žmuoniū vėinžėn domėjas šėta tema ė ožduod klausėmus.
Kāp sosėjė karma ė persėgėmėms, skaitīkėt straipsnie karma ė reinkarnacėjė.
Ką sāk tīrėmā?
Tėisiuogėnė muokslėnė reinkarnacėjės iroduoma nier. Bat īr tīrėmu, katrėi dėdlē rimtā tīrė praeitas gīvenėmu prisėmėnėmus. Štai trīs glabniausės krīptīs.
Vākā, katrėi pamėn praeitas gīvenėmus
Glabniausi tīrėma atėda psėchėatros Janos Stėvensuons ėš Virdžėnėjės Onėversėteta (JAV). Nu 1960-ūjū metu ons keliava pu svieta ė rašė vāku pasakuojėmus aple praeitas gīvenėmus: Indėjuo, Šrė Lankuo, Lėbanė, Torkėjuo, Tailandė, pas tlėngėtus Aliaskuo. Ons tėkrėna vāku mėnavuotus vardus, vėitas ė ivīkius. Anuo archīvė īr daugiau kāp 2500 atvėju. Pėrma kninga – „Dėvėniolėka atvėju, roduontiu i reinkarnacėjė“ (1966). Kninguo „Reinkarnacėjė ė bėjuoluogėjė“ (1997) ons lėgėna vāku gėmėma dėmės so mėrosiu žmuoniu žaizduom, aple katras vākā pasakuojė.
Stėvensuona darba tēs vāku psėchėatros Džėms Takeris. Anuo kningas – „Gīvenėms prīš gīvenėma“ ė „Grīžėms i gīvenėma“. Paprastā vākā praded ruoduotė aple praeita gīvenėma 2–4 metu, a lėgė 6–7 metu šėtė pasakuojėmā ėšnīkst.
Platesnė infuormacėjė: vākā, katrėi pamėn praeitas gīvenėmus.
Regresėjė i praeitas gīvenėmus
Regresėjė – tas īr metouds, kumet žmuogos atsėpalaidavės, tonkē so hėpnuozės pagelba, prisėmėn praeities ivīkius, īskaitont ė praeitas gīvenėmus. 1970-āsēs metās psėchuoluogė Helėna Vambak atėda gropėnius seansus so daugiau kāp tūkstontio duobruovuoliu. Dėdliuojė dalės aprašė ne garsenybiu gīvenėmus, bat paprastus valstėitiu ė amatininku gīvenėmus. Plātē aple regresėjė sožėnuota pu psėchėatra Brajana Vaisa kningos „Daug gīvenėmu, daug muokītuoju“ (1988).
Platesnė infuormacėjė: kas īr regresėjė i praeitas gīvenėmus, kāp vīkst seansos ė vėkė-straipsnis „Regresėjė i praeitas gīvenėmus“.
Gīvenėms terp gīvenėmu
Hėpnuoterapeuts Maiklos Niutuons (1931–2016) aprašė ne praeitas gīvenėmus, bat tas, ką žmuogos prisėmėn aple čiesa terp anū. Anuo kningas – „Sėilu kelionė“ (1994) ė „Sėilu lėkėms“ (2000). Anasė atsėrada sōvokas, katras šėndėin žėna daug kas: sėilu sviets, sėilu gropė, dūšės muokītuojā. Anuo muokėnius ruoš Niutuona instėtots. Sava hėpnuozės teknėka, QHHT, sokūrė Dolores Kanuon (1931–2014).
Platesnė infuormacėjė: Maiklos Niutuons ė gīvenėms terp gīvenėmu, vėkė-straipsnis aple Maikla Niutuona, Dolores Kanuon metouds.
Skaidrē aple abejones
Muokslėninkā-skeptėkā sāk: atmėntės gal maišītė vaizduotė, skaitītas kningas, fėlmus ė patarėmus. Pu hėpnuozė žmuogos gal „prisėmėntė“ tas, kuo nabova. Aš mėslėjau, ka tas rēk žėnuotė vėinam. Gērs žėnīns naprėžada stebuklu. Ons ruoda faktus, tīrėmus ė vėsuokės nuomones, a ėšvadas jūs darāt patīs.
Glabniausė tīriesē ė kningas
- Janos Stėvensuons (1918–2007) – psėchėatros, Virdžėnėjės Onėversėtets. Vāku, katrėi pamėn praeitas gīvenėmus, atvėjā. „Dėvėniolėka atvėju, roduontiu i reinkarnacėjė“.
- Džėms Takeris – vāku psėchėatros, Stėvensuona tėsėis. „Gīvenėms prīš gīvenėma“.
- Helėna Vambak (1925–1985) – psėchuoluogė. Gropėnės regresėjės so daugiau kāp tūkstontio duobruovuoliu.
- Brajans Vaisos – psėchėatros. „Daug gīvenėmu, daug muokītuoju“.
- Maiklos Niutuons (1931–2016) – hėpnuoterapeuts. „Sėilu kelionė“, „Sėilu lėkėms“.
- Dolores Kanuon (1931–2014) – hėpnuoterapeuts, QHHT teknėkas autuorė. „Tarp smertėis ė gīvenėma“.
- Hansos ten Dams – Nīderlandu tīries ė regresėnės terapėjės muokītuos. Platesnė infuormacėjė – vėkė: Hansos ten Dams.
- Maris Drešmanis – reinkarnacėjuoluogs, reinkarnacėjuoluogėjės ė Reinkarnacėjėopedėjės ikūries. Kningas.
Žuodīns: glabniausės sōvokas
- Reinkarnacėjė – sėilu gėmėms naujam kūnė pu sena smertėis.
- Karma – prīžastėis ė pasėkmiu diesnis: žmuogaus puoelgē ė jautėmā tor itakas anuo būsėmėms ivīkiams ė gīvenėmams.
- Sėila – tas žmuogou, kas, palē šėta muokīma, parēn ėš gīvenėma i gīvenėma. Platesnė infuormacėjė: kas īr sėila.
- Praeita gīvenėma – gīvenėms, katra sėila nugīvena prīš dabartėni.
- Regresėjė – metouds, so katrou žmuogos prisėmėn praeiti, īskaitont ė praeitas gīvenėmus.
- Gīvenėms terp gīvenėmu – čiesos, katra sėila, palē Niutuona aprašīmus, praleid sėilu sviėtė terp isėkūnėjėmu.
- Reinkarnacėjuoluogėjė – darba so praeitas gīvenėmu prisėmėnėmās krīptės. Ana ikūriau aš, Maris Drešmanis.
- Reinkarnacėjuoluogs – specēlėsts, katros paded žmuogou prisėmėntė praeitas gīvenėmus ė suprastė, kāp anėi sosėjė so dabartėnio. Platesnė infuormacėjė: reinkarnacėjuoluogs.
Kāp prisėmėntė praeita gīvenėma ė kāp ėšsėrinktė specēlėsta?
Prisėmėntė praeita gīvenėma gal so regresėjės pagelba. Paprasčiau ė ramesnė tas dėrbtė so specēlėstu. Štai ką dėrbtė, žingsnis pu žingsnė.
- Paskaitīkėt, kāp vīkst seansos, ka žėnuotumėt, kuo tėkietėis.
- Atsėdarīkėt specēlėstu kataluoga ė ėšsėrinkėt tuos, katrėi ruod jūsa kalba.
- Nueikėt i seansa pas 3–4 specēlėstus. Puo tuo ėšsėrinkėt tū, katros jums labiau patėka, gėlesniam darbō so jūsa klausėmās.
- Klausėtė specēlėsta tėisē: kor muokies, kėik metu dėrb, kāp vīkst seansos, kėik kainoun.
Kuo mūsa kataluogs skėras nu muokīklu svetainiu? Muokīklas ruoda tėk sava absolventus. Kam anėms ruoduotė kuonkorentus? O mes rėnkam vėsus specēlėstus: vėsus žemaitėškā ruodantios, vėsus onglėškā ruodantios, vėsus kėnėškā ruodantios, ėš bet katruos muokīklas. Daba kataluogė īr 1334 specēlėstā. Jūs renkatės bet katra, ne tėk mūsa absolventa.
Platesnė infuormacėjė: kāp ėšsėrinktė regresuoluoga ė ar pavuojėnga regresėjė: tėisa ė mītā.
Kas īr Reinkarnacėjėopedėjė?
Reinkarnacėjėopedėjė – tas īr daugiakalbis žėnīns aple reinkarnacėjė ė praeitas gīvenėmus. Pruojėkta ikūriau aš, Maris Drešmanis. Žėnīns tor 317 kalbiniu svetainiu. Čėtā īēn straipsnē, vėkė-encikluopedėjė sōvoku, žėniu grafėks ė specēlėstu kataluogs. Platesnė infuormacėjė aple pruojėkta – straipsnie „Kas īr Reinkarnacėjėopedėjė?“.
Pruojėkts dabar statuoms. Kāp noms, katram da nier isdėmtė vėsė langā. Ožsėregėstroukėt, ka galėtumėm jus pakvėistė, kumet atėdarīsim naujus skīrius. Tėk tėims, katrėi ožsėregėstrava, mes galėsim parašītė. Ožsėregėstroukėt.
Tonkē ožduodamė klausėmā
Ar reinkarnacėjė egzėstou?
Iruodītė tas muokslėškā da nikuo napasėsekė. Bat īr tūkstontē ožduokumėntoutu atvėju, nuognē mažu vāku pasakuojėmu, katrū tīriesē napasėsekė paaiškėntė iprastėnėm prīžastėm. Sprēstė, i ką tėkietė, jums.
Ar gal prisėmėntė praeita gīvenėma patīs?
Kai katrėi žmuonis prisėmėn patīs: sapnė, medėtacėjuo, ėš pėrma žvėlgsnė pažīstamuo vėituo. Bat ramesnė ė aiškiau tas gautės so patīrosio specēlėstu. Pasėžiūrėkėt praeitas gīvenėmu prisėmėnėmu žėnklus ė straipsni kou aš bova praeitam gīvenėmė – kāp sožėnuotė.
Ar regresėjė pavuojėnga?
Regresėjė – tas īr darbs so atmėntė ė jautėmās. Kartās ėšlėnd dėdlės emocėjės. Toudiel svarbu ėšsėrinktė patīrosio specēlėsta ė ėš anksta jam papasakuotė aple sava būsena. Platesnė infuormacėjė: kou pavuojėnga regresėjė.
Kuo reinkarnacėjė skėras nu sėilu persėkėlėma?
Iprastėnie kalbuo tas īr tas pats. Fėluosuopėjuo „sėilu persėkėlėmu“ ė „metempsėchuozė“ kartās vadėn sėilu pariejėma ne tėk i žmuogu, bat ė i gīvūna.
Nuo kuo pradėtė skaitītė aple reinkarnacėjė?
Pradėkėt nu Janos Stėvensuona kningu aple vākus ė nu Maikla Niutuona „Sėilu kelionės“. O šėtam poslapie – nu straipsniu aple vāku prisėmėnėmus ė aple regresėjė.
Kāp ėš naujė rastė šėta žėnīna?
Iveskėt i paieška „reinkarnacėjės žėnīns“ a pavadėnėma „Reinkarnacėjėopedėjė“. A da geriau – pridėkėt šėta poslapi i žīmės a ožsėregėstroukėt.
Skaitīkėt tēpuogė
Autuorios: Maris Drešmanis, reinkarnacėjuoluogs, Reinkarnacėjėopedėjės ikūries. Patėkrėnta: 2026 m. siejės mėnou.